NAUJIENOS

Šiandien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla ir paskelbtas išteisinamasis nuosprendis dėl  jaunesnių negu 16 metų asmenų tvirkinimo.  

Baudžiamojoje byloje A.U. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 str. 1 d.

A.U. kaltintas tuo, kad 2023 m. sausio mėn., automobiliu  nusivežė jaunesnius negu šešiolikos metų amžiaus keturis asmenis, į nuošalią vietą – pamiškę, Kauno r., kur šokdamas demonstravo jiems savo apnuogintus lytinius organus, tai yra kaltinamas, kad atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, tokiu būdu kaltinamas tvirkinęs jaunesnius negu šešiolikos metų asmenis.

Teismas konstatuoja, kad pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, t. y. asmuo, darantis šią nusikalstamą veiką turi suvokti, kad tvirkina jaunesnius nei 16 metų asmenis. Minėto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl kaltininkas turi suvokti pavojingą veikos pobūdį (nukentėjusiojo jaunesnį nei 16 metų amžių) ir norėti taip veikti, t.y. sprendžiant, ar kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, be objektyvių aplinkybių ir objekto būtina nustatyti subjektą ir subjektyvinę pusę, o būtent: ar kaltinamasis yra pakaltinamas ir suvokė darantis nusikalstamas veikas jaunesniems nei 16 metų asmenims.

Apibendrinant kaltinamojo, nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo teiginiai, jog jis nežinojo, kad  vaikams, kuriems šoko (demonstravo lytinius organus), buvo mažiau nei 16 metų, nepaneigti. Įvertinant kaltinamojo gyvenimiškąją patirtį ir tai, kad jis buvo teistas už panašias veikas kaip ir kaltinamas šioje byloje, galima daryti prielaidą, kad kaltinamasis turėjo suprasti, kad tarp vaikų, kuriems šoko, gali būti ir jaunesnių nei 16 metų, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Visos abejonės, aiškintinos kaltinamojo naudai.

Bylos nagrinėjimo metu surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus įvertinus pagal  BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas vertinimo taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nesant kaltinamojo A.U. veikoje  BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinojo požymio - subjektyviosios pusės - tyčios, konstatuotina, kad A.U.  nepadarė veikos, numatytos 153 straipsnio 1 dalyje, todėl  jis išteisintinas.

Teismas nusprendė, A.U. dėl kaltinimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį  išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. U. skirtas kardomąsias priemones nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Inga Ramanauskaitė
Teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Tel. +370 645 14033

El. paštas (inga.ramanauskaite@teismas.lt)

www.kauno.teismai.lt